Sveiki, visi,
Kaip buvau minė ję s, s, siunčiu jūsų egzamino egzamino darb ų komentar komentarą . Pirmiausiai, bendri pastebė jimai: viską apibendrinus manau, kad didesnioji j ūsų dalis rodėte iš esmės reikiamas pastangas studijuojant š į dalyk dalyką . Aišku, tobul ėti yra kur, ir tai suprasite iš tolesni ų mano pateikiam ų komentar komentarų . Bendras paaiškinimas d ėl užduočių rengimo: rengimo: užduotys buvo parengtos taip, kad pirm ą ja užduotimi buvo daugiau norima patikrinti, kaip į sisavin sisavinę paskaitų metu analizuot ų kai kurių sutarčių probleminius klausimus, o antroji užduotis - daugiau orientuota į seminar seminarų metu metu nagrin ėtas temas, be abejo, nepamirštant grynai teorini ų kvalifikavimo kvalifikavimo taisykli ų , aiškintų paskait paskaitų metu. metu. Atsakymai į pirmą ją užduot užduotį akivaizdžiai akivaizdžiai parod ė, kas yra į sisavin sisavinę s paskait ų medžiag medžiagą , o kas ne. Ta čiau detaliau apie privalumus ir tr ūkumus toliau. I. Privalumai (teigiami dalykai). dalyk ai).
(1) Darbai rodė, kad tikrai buvo dedamos pastangos analizuojant pateiktas užduotis, aiškinant sutartis kvalifikuojan čius požymius parodant, kad esate į sisavin sisavinę ar stengėtės į sisavinti sisavinti vienos ar kitos sutarties esm ę . Pvz., daugelyje darb ų buvo galima rasti aiškius ir pakankamai išsamius distribucijos, rangos, pirkimo-pardavimo, kartais ir paslaug ų sutartį kvalifikuojančius požymi ų paaiškinimus (tiesa, buvo darb ų (ir (ir ne tiek mažai), kai nebuvo stengiamasi aiškinti kvalifikuojan čių požymi ų , bet apie tai toliau). (2) Taip pat dr į stu stu teigti, kad ne maža dalis j ūsų jau yra neblogai į vald valdę teisinę terminologij terminologiją , o kartu ir neblogus teisin ės kalbos į gūdžius. Aišku, kartais darbuose buvo galima rasti ir pakankamai svetimų teisinei teisinei kalbai išsireiškim ų (apie (apie tai irgi toliau). (3) Nežiūrint toliau išdėstytų tr trūkumų d dėl argumentacijos, visgi gal ėčiau sakyti, kad ne maža dalis jūsų yra yra supratę argumentacijos argumentacijos d ėstymo, o taip pat praktin ės situacijos analiz ės metodiką ir ir struktūrą . Kita vertus, visgi dar ne retai r etai pasitaikydavo perteklines informacijos, informacijos, o taip pat analiz ės pateikimo pradedant ne nuo pagrindini ų , o nuo šalutini ų aspekt aspektų . (4) Ypatingai džiugu, kad buvo pakankamai pakankamai ger ų darb darbų , kuriuose buvo parodytos tinkamos teorin ės žinios, ir praktinių situacij situacijų analiz analizės metodikos supratimas. Nežiūrint išsakyt ų bendro pob ūdžio privalumų , matyt, reikt ų detaliau aptarti pasitaikiusius trūkumus bei, apskritai, atsakym ų bei bei jų vertinimo vertinimo esm ę . II. Atsakymų ir ir vertinimo gair ės bei pagrindiniai tr ūkumai. A. Bendri pastebė jimai (būdingi, nesvarbu, apie kuri ą užduot užduotį kalb kalbėtume).
(1) Nežiurint to, kad beveik esate išmok ę tinkamai tinkamai taikyti teis ės normas ta prasme, kad daugumoj atvejų nurodote ne tik straipsn į , bet ir jo dal į ar punkt ą , tačiau ne retai pasitaikydavo, kad taikydavote tik konkret ų straipsn straipsnį , kuriame yra kelios normos (pvz., kalbant apie užsakovo teis ės gauti tinkamos kokyb ės darbų rezultat rezultatą gynimo gynimo būdą - šalinti trūkumus, nurodomas tik CK 6.665 str. arba tik šio straipsnio 1 d., - bet juk konkretus gynimo b ūdas į tvirtintas tvirtintas minėto straipsnio pirmosios dalies 3 punkte (tai ir reikia nurodyti CK 6.665 str. 1 d. 3 p.). Kitaip tariant, b ūtina
nurodyti, konkret ų straipsnio , konkre čios dalies, konkret ų punktą , o jeigu reikia, tai ir sakin į , kuriame yra teisinis pagrindas, kuriuo remiat ės). Dar pras čiau, jeigu apskritai nenurodote kodekso ar atitinkamai kito į statymo straipsnio ar normos, pagrindžian čios jūsų teiginius / pozicijas. Pastarasis reiškinys, gaila, bet irgi nebuvo labai retas. Juk į statymo tekst ą naudojate, b ūtent, tam, kad labai konkre čiai ir tiksliai pagr į stumėte savo teiginius ir pozicijas atitinkamomis kodekso ar (jeigu tai aktualu konkre čiu atveju) kito į statymo normomis. (2) Teisinių pagrindų dėliojimo problematika. Pasitaikydavo darb ų , kuriuose tam tikri išsakomi teiginiai buvo grindžiami LAT sprendimais. Tai pagirtina, ta čiau tą darant, negalima pamiršti, kad LR yra kontinentin ės teisės (su tam tikrais ypatumais) valstyb ė, kurioje pagrindinis teis ės šaltinis yra į statymas (rašytinė pozityvioji teis ė). Teismų praktika (tiksliau, precedentas) yra antrinis teis ės šaltinis. Vadinasi, teisini ų pagrindų dėliojimo precizikos prasme, jeigu konkre čiu atveju jūsų teiginį pagrindimui yra tinkamas pozityviosios teis ės norma (pvz., CK norma), tokiu atveju pirmiausiai j ą ir reikia nurodyti, ir tik po to, jeigu yra tinkamas precedentas, privalu ir pagirtina nurodyti ir j į . Beje, dar vienas pasteb ė jimas dėl teismų praktikos: nepakanka, jeigu remiat ės teismo sprendimu, nurodyti bendrą teiginį „vadovaujantis LAT praktika“ arba „LAT pasak ę s“, - jeigu jau remiat ės, reiktų stengtis konkretinti teismo nutart į , kurioje randate reikiam ą poziciją . (3) Argumentacijos prasme taip pat buvo galima pasteb ėti, kad ne visada pavykdavo išd ėstyti argumentus eiliškumo tvarka pagal j ų svarbumą . Visada j ūsų argumentacija bus konkurentabilesn ė, jeigu sugebėsite pradėti argumentuoti nuo pa čių svarbiausi ų ir reikšmingiausių klausimų analizės, o taip pat - nuo t ų , į kuriuos atsakius, priklausys atsakymai ir į kitus klausimus. Kitaip tariant, turi b ūti siekiama tam tikros login ės-teisinės sekos (argumentai d ėliojami tam tikra grandine - grandin ė bloga, jeigu iš ėmus iš jos kokį sudedamą jį elementą , ji nutrūksta). Ką noriu pasakyti egzamino darbų prasme. Štai atsakin ė jant į antrą ją užduotį , visi, kadangi taip buvo klausiama, m ėginote į vardinti esminius gin čo klausimus. Kritikuoju atvejus, kai pirmoje vietoje buvo rašoma klausimas ar užsakovas (o kas analizavo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, - pirk ė jo) galė jo šalinti trūkumus (arba apskritai tik šis klausimas ir buvo nurodomas, kaip esminis). Bet juk šis klausimas aiškiai yra ne pirmasis "grandin ė je", kadangi prieš tai prašyte prašosi tur ėti atsakymą , ar rangovas (atitinkamai pardavė jas) pažeidė pareigą perduoti tinkamos kokyb ės darbų rezultatą (prekę ), kadangi tik esant šios pareigos pažeidimui, o pažeidimas bus konstatuotas, jeigu bus nustatyta, kad yra trūkumai, ir kas už juos atsakingas, pirma, rangovas (pardav ė jas), antra, buvo laikytasi vis ų kitų pareigų (informavimo, nustatymo ir pan.). Tik tada ateina eil ė jungti grandinė je sudedamą jį elementą – užsakovo (pirk ė jo) pažeistų teisių gynimo būdo taikymą . Vėlgi, suprantu, kad visko preciziškai egzamino metu ne į manoma sutvarkyti - tod ėl, pirma, už tai nebuvo minusuojami balai (nebent už esmini ų klausimų apskritai neį vardinimą ), ir, antra, tai tegul irgi būna švelnaus pob ūdžio patarimas ateičiai. Beje, reikia pasakyti ir tai, kad tikrai buvo darb ų , kuriuose buvo labai aiškiai ir nuosekliai išdėliota argumentacija, klausimai iškelti ir pateikti vertinimai. (4) Praktinės situacijos analiz ės prasme buvo pamiršta kartais padaryti išvadas: buvo užsiangažuota ties analize, teksto rašymu, o išvadas padaryti užsimiršote kartais. Kitaip tariant, b ūdavo darbų , kuriuos perskai čius taip ir likdavo neaišku, tai kaip tur ėtų būti išsprę stas tas ginčas, kokie variantai, kokie apibendrinus gaunami visos analiz ės rezultatai. Ta čiau ir už tai šį kartą balai nebūdavo paprastai už tai minusuojami. B. Konkret ūs pastebė jimai d ėl pasitaikiusių klaid ų. B-1. Dėl atsakymų į pirmosios užduoties klausimus.
(a) Pagrindinės užduoties atsakym ų gairės.
Kadangi visi atsakymai į užduoties klausimus priklauso nuo, kokia sutartis sudaryta, d ėl to pirmiausiai reikė jo kvalifikuoti tarp Nr. 1 ir Nr. 2 sudarytą sutartį ir aiškinti kvalifikuojan čius požymius. Pagal faktines aplinkybes netur ė jo būti sudėtinga nustatyti, kad buvo sudaryta distribucijos sutartis, kadangi pagal nurodytas aplinkybes pasireišk ė tokie šią sutartį kvalifikuojantys požymiai (i) platintojas į sigyja prekių nuosavybėn (kadangi už skol ą perduoda prekes (kadangi taip susitar ė, tai skola iš esm ės likviduojama perduodant prekes nuosavyb ėn) (iš esmės į vyko šali ų susitarimu novacija, nes pasikeit ė prievolės dalykas) (šiuo požymiu distribucija skiriama nuo, pvz., komiso, komercinio atstovavimo sutarties, pavedimo (komisionierius, agentas ar į galiotinis neį gyja komitento, atstovaujamojo perduodam ų prekių nuosavyb ėn); (ii) platintojas į sipareigojo platinti prekes (šiuo požymiu distribucija skiriama nuo didmeninio pirkimo-pardavimo, pagal kurią pirkė jas neį sipareigoja platinti); (iii) distributorius veik ė savo rizika (savo s ą skaita veikė (apdrausdavo, teik ė pats aptarnavim ą , priežiūrą , saugodavo) (tai skiria j ą irgi nuo komiso, pavedimo, ir komercinio atstovavimo, kur platintojai veikia ne savo rizika); aišku, kad yra ir papildom ų požymi ų (prekių ženklų naudojimas, marketingo priemon ės, reikalavimai platinimo vietoms) (tiesa, franšizės sutarčiai pastarieji (iii punkte mano nurodyti) požymiai irgi b ūdingi, tačiau faktinės aplinkybės visgi neorientavo į verslo franšiz ės modelį , kitaip tariant, franšizei b ūdingi dar ir kiti j ą kvalifikuojantys požymiai (visumos išimtini ų teisių perdavimas, ko nebuvo), tod ėl teigti, kad buvo franšizė, manau, negalima). Kadangi buvo distribucija, tai atsakymai tur ė jo būti tokie: (a) pirkė jai gali reikšti pretenzijas tik pardav ė jui (platintojui), nes šis veikia savo rizika, kaip preki ų savininkas parduoda prekes (kadangi buvo distribucija) (jeigu žala netinkamos kokyb ės produktais būtų padaryta žala vartotojo sveikatai, gyvybei ar buityje naudojamam turtui, tai b ūtų taikomi CK 6.292-6.300 str. (CK 6.806 str. 2 d.)); (b) draudikas išmok ėtų draudė jui (o juo yra distributorius, kadangi jis yra preki ų savininkas (distributorius yra savininkas, ir veikia savo rizika, tod ėl jis draudžia prekes kaip savininkas) (nebent būtų naudos gav ė jas kitas subjektas pagal draudimo sutart į ) (dėl to, ar keistų si, jei pirkė jai susigrą žintų pinigus – niekas nesikeist ų (čia norėta patikrinti, ar nepainiojate turto draudimo ir civilinės atsakomyb ės draudimo, - atsakymai rod ė, kad kai kurie painiojate); (c) gal ėtų išvengti rizikos, jeigu būtų sudaryta komiso, komercinio atstovavimo ar pavedimo sutartys, kadangi tada platintojas neveikt ų savo rizika, neb ūtų nepriklausomas platintojas. Ta čiau tokias sutartis sudaryti trukdo tai, kad prekes perduoda nuosavyb ėn, o taip pat, kad jis savo s ą skaita teikia prieži ūrą , aptarnavimą , draudžia ir pan. (nebent b ūtų pašalintos tokios aplinkyb ės). Vertinimo gair ės:
didžiausias d ėmesys buvo kreipiamas, ar teisingai atsak ėte į (a) klausimą , ypač kvalifikavimo ir kvalifikuojan čių požymių paaiškinimo prasme – jeigu neteisingai, galima buv minusuoti iki dviejų balų ; (b) – maksimaliai galima buvo minusuojamas vienas balas; (c) irgi maksimaliai galima buvo minusuoti vien ą bal ą (galima buvo minusuoti ir po 0,5 (bet ne smulkiau), jeigu pagal kontekst ą buvo toks poreikis. (b) Pagrindinės atsakymų klaidos.
Dėl (a) klausimo. Tie, kurie buvo išstudijav ę paskaitų medžiagą dėl distribucijos, komercinio atstovavimo, komiso ir pan., iš esm ės nepatyrė problemų . Apskritai, nebuvo dideli ų problemų dėl distribucijos sutarties kvalifikavimo, išskyrus išsamesn į kvalifikuojančių požymių apibūdinimą (pvz., būdavo teigini ų : tai distribucijos sutartis, nes tokios faktinės aplinkybės ar pan.).. Dėl (b) klausimo. Didžiausia klaida pasitaik ė, kad buvo painiojama turto draudimas ir civilin ės atsakomybės draudimas. Tokio painiojimo netur ėtų būti, nes draudžiami skirtingi interesai. Tod ėl jeigu draudžiamas turtas, tai, reiškia, jeigu d ėl turto patyrė nuostolių , ir jeigu tai draudiminis į vykis, tai draudikas tur ėtų mokėti draudimo išmoką draudė jui (draudė jas, be abejo, turto savininkas
paprastai (distributorius duotuoju atveju) arba naudos gav ė jui, jeigu sutartimi taip susitarta. Kadangi tai buvo ne civilin ės atsakomyb ės draudimas, o turto draudimas, tai aplinkyb ė, kad pirkė jai susigrą žins pinigus, neturi į takos draudimo išmokos išmok ė jimo turto savininkui. Jeigu b ūtų apdrausta distributoriaus civilin ė atsakomybė, tokiu atveju pirk ė jai, kurie galėtų būti nukent ė jusiaisiais, susigržintų pinigus ir nepatirt ų žalos kitos, draudimo išmoka esant tokiam draudimui neturėtų būti mokama. Bet, minėta, pagal situacij ą , buvo turto draudimas, tod ėl pakako nurodyti, kad pastaroji aplinkyb ė neturi į takos draudimo išmokos mok ė jimui. Dėl (c) klausimo. Tie, kurie žinojote ši ą temą , nepatyrėte jokių sunkumų atsakyti į klausimą . Šiaip (ypač dviejų grupių (nesvarbu, koki ų ) atveju mat ėsi, kad su šia tema (distribucijos, komiso ir pan.) nebuvo susipažinta pakankamai, arba tr ūko laiko egzamino metu, nes mat ėsi, kad buvo prad ėta analizuoti nuo antrosios užduoties). B-2. Dėl atsakymų į antrosios užduoties klausimus.
(a) Pagrindinės užduoties atsakym ų gairės. Vienas iš esmini ų ir pirmų jų šios užduoties aspekt ų buvo - sutartini ų santykių kvalifikavimas. Pagrindinė problema: pirkimo-pardavimo ir rangos santyki ų kvalifikavimas (CK 6.645 str. 4 d. aiškinimas, kumuliacijos ir absorbcijos princip ų taikymas, - beje, labai d ėkoju tiems, kurie taik ė ir aiškino remiantis šiomis taisykl ėmis). Iš karto pabr ėžiu, kad pagrindinis dalykas buvo ne konkretus kvalifikavimas, bet aiškinimas ir argumentavimas kvalifikuojan čių požymių . Todėl iš esmės galė jo būti vienodai ar panašiai vertinami darbai, nors analiz ė juose gal ė jo būti pateikta ne tos pa čios sutarties pagrindu. Grį žkime prie kvalifikavimo. Kadangi buvo ir apšvietimo sistemos montavimo darbai ir į ranga kaip prekė, tai aktualiu tampa min ėtų sutarčių kvalifikavimo klausimas. Tur ė jo b ūti aiškinami požymiai, pagal kuriuos sutartis kvalifikuojama rangos ar pirkimo-pardavimo, ar mišria sutartimi, turin čia ir vienos, ir kitos min ėtos sutarties požymi ų . Pagal faktines aplinkybes daugiausiai galimybi ų bivo tam, kad, vadovaujantis kumuliacijos principu, sutartis gal ė jo b ūti kvalifikuojama mišria sutartimi: pirkimo-pardavimo sutartis dėl į rangos perdavimo ir rangos sutartimi d ėl jos montavimo darb ų (kadangi pagal faktines aplinkybes visgi buvo į manoma nustatyti dvi dominuojan čias pareigas – pareigą perduoti nuosavyb ėn prekę , ir pareigą montuoti, montavimo darbai yra pakankamai sudėtingi, kad jie leist ų si būti nukonkuruoti vien tik perdavimo pareigos), be to, faktin ės aplinkyb ės rodė, kad sutartimi buvo reguliuojami ir po to gin čas irgi buvo d ėl darbų , darbų priėmimoperdavimo akto, kas orientuoja, kad darb ų atlikimas nevaidino antraeilio vaidmens. Ta čiau faktinės aplinkybės visgi leido iš esm ės, kvalifikavus sutart į mišria, analizuoti ir ieškoti sprendimo, kokyb ės klausimo kontekste, tiek prek ės kokybės, tiek montavimo kokyb ės prasme. Kitaip tariant, reikt ų analizuoti ir prekės kokyb ės, ir darbų kokybės klausimus (ne vien tik arba prek ės kokybės, arba darbų kokybės, kas buvo dažniausias atvejis j ūsų darbuose). Ta čiau atsižvelgiant į kontekst ą , nebuvo minusuojami balai, jeigu buvo pasirinktas vienas, ar kitas variantas. Ta čiau idealiu atveju – būtų šaunu, kad b ūtų aptarti, kaip minė jau, prekės kokyb ės ir darbų kokybės klausimai. Visgi, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, tik ėtina, kad ginčas kilo dėl montavimo pačios apšvietimo sistemos (ir tikėtina, kad labiau tr ūkumai pasireiškia d ėl darbų (t. y. sumontavimo pa čioje patalpoje), o ne d ėl pačios į rangos. Dalis darbų buvo, kai buvo kvalifikuojama pirkimo-pardavimo sutartimi, jeigu į rangos vert ė, palyginti su darb ų kaina, yra didel ė, arba rangos sutartimi – jeigu montavimo darbai aiškinant sutartį turė jo reikšmę ir kaina būtent labiau buvo kaip už darbus mokama (dar priklauso, ar į ranga buvo gaminama ar ne). Taigi, labiausiai buvo vertinamas kvalifikuojan čių požymių aiškinimas, kaip ir ar buvo aiškinami skiriamieji požymiai.
Vertinimas:
kadangi tai svarbus klausimas – minusavimas gal ė jo b ūti iki dviejų ar net iki dviej ų su
puse balo. Kadangi esminis klausimas kilo d ėl kainos sumok ė jimo bei prekės ir/ar atliktų montavimo darb ų kokybės trūkumų , tai aktualūs klausimai yra (i) ar buvo atsiradusi mok ė jimo pareiga; (ii) ar yra trūkumai (ar pažeista pareiga perduoti tinkamos kokyb ės prekę / perduoti tinkamos kokyb ės darbų rezultatą ), ir (iii) kokie teisiniai padariniai atsiranda (teisi ų gynimo būdai taikytini) , ir ar už juos atsako rangovas. Vertinimas: esminių klausimų neį vardinimas gali būti minusuojama iki vieno balo. Kokyb ės trūkumas aiškinamas remiantis CK 6.333 ir 6.663 str., o ypa č kad turi atitikti į prastai tokios rūšies daiktams - darbams keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad pardav ė jas /rangovas žinojo, kad apšvietimo į ranga bus montuojama sportini ų drabužių parduotuvė je). Pačios lempos, matyt, buvo tinkamos kokyb ės, kaip rod ė valstybės institucijos patikrinimas, bet tik ėtina, kad montavimas buvo netinkamos kokyb ės. Kita vertus, faktin ės aplinkybės nėra tokios aiškios, todėl galė jo būti analizuojamos ir lemp ų kokybės klausimas taikant pirkimo-pardavimo normas (CK 6.665 str. 5 d.). Taigi bet kokiu atveju kokyb ės klausimas turi b ūti aiškinamas, tiek darb ų , riek lempų (pagal pirkimo-pardavimo normas). Taip pat reik ė jo aptarti trūkumų pobūdį : akivaizdūs ar pasl ėpti. Pagal faktines aplinkybes aiškiai buvo matyti, kad priimant montavimo darbus ir prekes akivaizdži ų trūkumų nebuvo, tačiau trūkumai pasireišk ė v ėliau, jau naudojant, tod ėl tr ūkumai buvo pasl ėpti. Tai reikšminga, nes nesant trūkumų priėmimo metu, kurie gal ė jo būti nustatyti, kainos mok ė jimo pareiga atsiranda. Vertinimas: iki vieno balo gal ė jo būti minusuojama. Teisių gynimo būdų taikymas. Pareiga mok ėti buvo atsiradusi (CK 6.655 str. 1 d. arba atitinkamai pirkimo-pardavimo sutartį reguliuojanti norma). Tod ėl nustačius, kad buvo kokyb ės trūkumai, užsakovas gali gintis gynimo b ūdais, numatytais CK 6.665 str. (CK 6.334 str.) ir taikant bendr ą normą dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.256 str. 2 d.). Kadangi rangovas pats pasi ūlė į rengti gaubtus, tai prezumuojama, kad jis sutiko atlyginti išlaidas to, tod ėl turėtų jas atlyginti (CK 6.665 str. 1 d. 3 p.). Dėl nuostolių apskaičiavimo: nuostolių dydį turi į rodyti užsakovas. Vertinimas: iki vieno-dviejų balų galė jo būti minusuojama. Dėl to, ar laikėsi protingo termino pranešti apie tr ūkumus. Kadangi tr ūkumai neakivaizd ūs, tai taikytina CK 6.662 str. 4 d. Faktin ės aplinkybės rodo, kad priešieškinys buvo pareikštas tik pareiškus ieškin į , bet informavimas apie tr ūkumus buvo po tr ūkumų nustatymo, tod ėl tikėtina, kad protingo termino taisykl ė nebuvo pažeista. Vertinimas: galė jo būti iki pusės balo minusuojama. Matyt, turėtų būti tenkinamas ieškinys ir priešieškinys, jeigu b ūtų į rodytas žalos padarymo faktas, plius trūkumų šalinimo išlaidos. Be kita ko, tur ė jo būti aptartas ir priėmimo-perdavimo akto nepasirašymo klausimas. Ta čiau šiuo klausimu iš esm ės visi rašėte teisingai, kad tai neturi konstatuojamosios reikšm ės.
(b) Pagrindinės atsakymų klaidos. Sutarčių kvalifikavimo prasme tikrai buvo šiek tiek problem ų , nors nelabai tik ė jausi, kad j ų bus. Nemaža dalis visgi nesisteng ėte kvalifikuoti sutarčių dalyko prasme atskirai min ėtų veiksmų . Na, ir aišku, dalis žmoni ų plačiau neaiškino, kod ėl jie laiko sutartį rangos (dauguma beje taik ėte tik rangos sutarties normas). Jeigu kas dar taik ėte statybos rangos normas – neminusuojami buvo balai, nors į statybų darbų kategoriją elektros sistemos montavimo darbai pakli ūtų tik tuo atveju, jeigu tai b ūtų sudėtingi darbai (esminis (kapitalinis) remontas, rekonstrukcija). Ne maža dalis žmoni ų visgi nevisai buvote į siskaitę faktines aplinkybes d ėl informavimo apie trūkumus, t. y. aplinkyb ės rodė, kad apie tr ūkumus informavo per protingą terminą , nes derino gaubtų į rengimą , todėl tai ir buvo informavimas. Taip pat dalis darb ų rodė, kad nevertinote, ar tr ūkumai akivaizd ūs ar ne, taip pat nepakankamai aptarinė jote kokybės klausimą – žinojo ar gal ė jo žinoti apie naudojimo paskirt į (aišku, kad žinojo, nes sutartimi buvo sutarta sumontuoti sportini ų prekių parduotuvė je). Na, matyt, tokie b ūtų komentarai. Suprantu, kad šios mintys, išd ėstytos šiame komentare jau neaktualios daugeliui iš j ūsų prievolių teises II studij ų prasme, tačiau galbūt jos, pirma, leis geriau suprasti atsakym ų trūkumus bei privalumus, antra, gal gi ateityje kur nors gal ėsite panaudoti mano patarimus, jeigu manysite, kad jie reikalingi. Bet kokiu atveju, d ėkoju, kad perskait ėte šį komentarą . Sėkmės tolesnėse studijose ir ne tik studijose!
Vytautas Šiek tiek statistikos: dešimt balų (vienas); devyni balai (21); aštuoni balai (27); septyni balai (53), šeši balai (38), penki balai (22); ketvertai (21).
